Straipsniai spaudoje

Pateikiame V. Jakuškos straipsnį

straipsnis perspausdintas iš  "Verslo labirinto" www.vlb.lt

1996 metais grupė iniciatyvių žmonių, susijusių su smulkiu verslu bei mačiusių daug spręstinų problemų, Kaune inicijavo susirinkimą, kurio pagrindinė idėja – verslo sąlygų Lietuvoje gerinimas. Įvykus diskusijai ir įsitikinus, kad smulkaus verslo problemų iš tiesų esama daug, buvo nuspręsta steigti asociaciją ir kreiptis į valdžią.

„Asociacijos pavadinimo idėja kilo natūraliai – kokie žmonės susirinko, taip ir pasivadino“, - asociacijos įkūrimo ištakas komentuoja Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorė Laima Mogenienė. Kauno smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija buvo įregistruota 1997 metais, o pirmoji asociacijos būstinė – mažas kambarėlis miesto centre.

„Dirbdami pamatėme, jog pusė smulkių verslininkų problemų kyla dėl valdžios netoliaregiškos politikos ir spaudimo verslui. Kita pusė – dėl pačių verslininkų mažos kompetencijos ir nežinojimo. Tuo metu daugelis verslininkų atėjo į verslą neturėdami jokių pagrindų ir kapitalo. Mes nusprendėme padėti šiems žmonėms pasivyti nuvažiavusį traukinį – įsigyti žinių, kurios leistų išlikti ir veikti efektyviau. Taip buvo pradėti organizuoti mokymai ir seminarai, - asociacijos raidos istorijos faktais dalinasi L. Mogenienė.

Kauno verslininkų namai – visuomet atviri

Kadangi įstatymas neleido asociacijai užsiimti jokia komercine veikla, buvo nuspręsta įsteigti viešąją įstaigą „Kauno verslininkų namai“, kuri organizuotų šviečiamąją veiklą bei teiktų įvairias paslaugas verslininkams. 1998 m. Vyriausybė perdavė “Kauno verslininkų namams” 249 kv. m. pastatą  Kauno senamiestyje. „Pritraukę lėšų iš įvairių fondų įrengėme pirmąjį aukštą, vėliau – antrąjį ir sukūrėm verslo centrą tokį, koks jis yra dabar“, - pasakoja asociacijos direktorė.

2000 m. “Verslininkų namų” dalininku tapo Ūkio ministerija ir „Verslininkų namai“ tapo viena iš Ūkio ministerijos sukurto viešųjų paslaugų verslui tinklo organizacijų. Verslo informaciniame centre “Verslininkų namai” teikiama nemokama informacija pradedantiesiems verslininkams bei jau veikiančioms įmonėms. Konsultuojama įmonės steigimo, buhalterinės apskaitos, mokesčių, verslo plano rengimo, informacinių technologijų  ir jų panaudojimo, ES struktūrinių fondų ir finansinės paramos gavimo klausimais. 

Kauno „Verslininkų namuose“ nuolat organizuojami įvairūs renginiai: seminarai, diskusijos, konferencijos, susitikimai su valdžios bei valstybinių institucijų atstovais. Didelė dalis renginių – nemokami. Centre teikiamos įvairios biuro, interneto paslaugos, vyksta darbo kompiuteriu pradžiamokslio kursai. Lankytojai turi galimybę naudotis sukaupta verslo informacijos duomenų baze, buhalterinės apskaitos sąvadais, periodine verslo literatūra. Verslininkų namai yra ta vieta, kur galima paskambinti ar ateiti ir ne tik gauti informacijos įvairiais klausimais, bet ir pabendrauti, paskaityti spaudą, išgerti kavos.

Asociacijos funkcijos

Pagrindinė Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos funkcija – verslo problemų sprendimas, vykdant atstovaujamąją veiklą įvairiose valdžios institucijose bei stengiantis pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti verslo sąlygas Lietuvoje. „Kitas nemažiau svarbus tikslas – vienyti ir skatinti verslininkų tarpusavio bendradarbiavimą, kad jie keistųsi prekėmis ar paslaugomis. Taip pat siekiame palaikyti ryšius su kitomis organizacijomis, kooperuotis sprendžiant įvairias verslui aktualias problemas, bendrauti su užsienio partneriais ir visuomene“, - sako L. Mogenienė.

Viena iš kardinalių verslo problemų, anot L. Mogenienės, – verslininko įvaizdis visuomenės akyse. „Verslininkas daug kam vis dar spekuliantas, sukčius ir t.t. Apmaudžiausia, kad valdžios institucijos eskaluoja šį nedorą požiūrį, dažnai kaltindamos verslininkus dėl blogos padėties valstybėje“, - teigia L. Mogenienė. Matydama, kad šiandien verslininko įvaizdis visuomenėje yra pašlijęs, asociacija jį siekia gerinti, kad kuo daugiau žmonių nebijotų pradėti savo verslą.

Piramidinės organizacijos neefektyvios

L. Mogenienės teigimu, šiandien vienyti verslininkus sekasi gana sunkiai: „Aš manau, kad čia problemos dėsningos visoms nevyriausybinėms organizacijoms. Mes įsikūrėme po penkių metų nuo nepriklausomybės atgavimo, tačiau požiūris į visuomenines organizacijas liko toks pat, kaip sovietiniais laikais. Organizacija – tai kažkas žmogui nereikalinga, tai kaip prievolė, kuri reikalauja nario mokesčio ir neaišku ką daro.“

Kalbant apie smulkių ir vidutinių verslininkų organizacijų veiklą, pašnekovės teigimu, dažnai kyla problemų ieškant paramos iš užsienio fondų. Užsieniečiai nesupranta, kodėl verslininkų organizacija ieško paramos, kai ji pati turėtų teikti paramą.

„Tačiau aš manau, kad esame viena iš sėkmingiausiai veikiančių Lietuvoje verslo organizacijų. Mes norėjome, kad žmonės realiai vienytųsi, burtųsi ir šiam tikslui prieš tris metus inicijavome neformalios koalicijos verslininkų bendradarbiavimo tinklo sukūrimą. Mes manome, kad piramidinės struktūros, kai Vilniuje funkcionuoja valdyba, yra neefektyvios regionuose, nes praranda motyvaciją būti aktyviomis. Viskas už juos nusprendžiama Vilniuje, dažnai net nesivarginant daryti apklausas“, - argumentuoja L. Mogenienė.

Verslininkų bendradarbiavimo tinklas

Šiandien visame pasaulyje vis labiau populiarėja demokratinės horizontaliosios struktūros – tinklai, kur nėra vadovų, o vien tik lygiaverčiai partneriai, koordinuojantys sistemos veiklą. „Pasikalbėję su periferinėmis verslą skatinančiomis organizacijomis skandinavišku pavyzdžiu 2001 m. įkūrėme Lietuvos verslininkų bendradarbiavimo tinklą“, - sako asociacijos direktorė.

Šis tinklas – tai įvairiose Lietuvos regionuose veikiančių verslininkų organizacijų neformali koalicija, kurios tikslas – verslo situacijos Lietuvoje gerinimas, tarpusavyje keičiantis informacija, kartu svarstant verslo problemas, formuojant bendrus pasiūlymus ir teikiant bendrus dokumentus valdžios institucijoms. Pagrindinis bendravimas vyksta internetu, tačiau nuolat organizuojami susitikimai tiek tinklo viduje, tiek su aukščiausiais valdžios pareigūnais. Visas problemas stengiamasi pateikti pačiu aukščiausiu lygiu.

„Drįstu teigti, kad jeigu būtų kuo daugiau administraciškai stipresnių verslo organizacijų, ši veikla būtų dar efektyvesnė. Kuomet įvairios organizacijos viena kitai siunčia informaciją, tai skatina regioninių organizacijų aktyvumą svarstant įvairius klausimus, aptariant problemas ar ruošiamus priimti įstatymus. Mano manymu, pats didžiausias šio tinklo privalumas – realus pilietinės visuomenės skatinimas“, - akcentuoja L. Mogenienė

Įsisenėjusios problemos nesprendžiamos

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininko Artūro Mackevičiaus teigimu, daugelis aktualių smulkaus ir vidutinio verslo problemų yra įsisenėjusios ir nesprendžiamos. Nors visos valdžios plačiai deklaruoja paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriamos ir vykdomos įvairios verslo paramos programos, iš esmės smulkaus verslo padėtis negerėja. Anot A. Mackevičiaus, įvairūs biurokratiniai barjerai, ypač mokesčių ir darbo santykių srityse, sukelia įmonėms daug sunkumų.

„Mes jau egzistuojame aštuntus metus ir jeigu paimtume pirmąjį mūsų sudarytą problemų sąrašą ir šiandieninį, tai jis beveik toks pat“, - pastebi L. Mogenienė. Anot jos, labai didelė problema – dažnas teisinių aktų kaitaliojimas: „Pastaraisiais metais tai buvo dangstoma ES reikalavimais ir teigiama, kad reikia suderinti mūsų įstatymus su ES teisės aktais. Bet tai yra tik dalis tiesos. Jeigu imtume atskirus įstatymus, tai pamatytume, kad jie kaitaliojami per metus po kelis kartus. Jeigu būtų efektyvi teisinių aktų numatomo poveikio vertinimo sistema, tuomet toks įstatymų kaitaliojimas būtų pristabdytas, o įstatymai priimami žymiai atsakingiau. Tokiu atveju įstatymų autoriams reikėtų įrodyti, kokią įtaką turės priimtas įstatymo projektas, todėl būtų žymiai sunkiau „prastumti“ vienadienius, kažkam itin naudingus įstatymus“.

Daug žalos verslui padaro poįstatyminių aktų įvedimas atgaline data, nes paprastai įstatymai išeina be juos lydinčių nutarimų. „Dažai būna taip, kad nesugebėjus jau galiojančiam įstatymui priimti reikiamų nutarimų, po pusės metų įstatymas būna nebetinkamas. Mano manymu, turėtų būti besąlygiškas reikalavimas visus įstatymus Seime svarstyti kartu su poįstatyminiais aktais ar numatytomis įstatymo taikymo tvarkomis. Dabar tai daroma atvirkščiai, pvz. PVM įstatymas priimtas, o tvarka dar iki šilo nėra aiški“, - teigia L. Mogenienė.

Prieš priimant įstatymą taip pat turėtų būti laiko tarpas, per kurį įmonės pajėgtų susipažinti su pasikeitimais, o visi įstatymai turėtų įsigalioti nuo naujų finansinių metų. „Normaliai finansinius srautus planuojanti įmonė negali viduryje metų staiga ką nors pakeisti, kai pasirašytos sutartys su užsienio partneriais, paimtos paskolos iš bankų, pradėti užsakymų vykdymai“, - pabrėžia pašnekovė.

Kita problema, liečianti smulkųjį verslą – nepamatuota mokesčių našta: „Čia tas sugretinimas su dideliu verslu ir manipuliavimas teiginiu, kad Švedijoje mokesčiai dideli, neatlaiko kritikos. Tikrai yra skirtumas, kai mokami mokesčiai nuo kelių milijonų, o kur nuo kelių tūkstančių. Aš manau, kad čia būtų naudingas Jungtinių tautų rodiklis – minimalus vartotojo biudžetas“. Anot L. Mogenienės, mikroverslui turi būti įvestas neapmokestinamas minimumas, už kurį žmogus galėtų išgyventi. Dabartinė mokesčių politika sukelia dvigubą buhalteriją, amoralumą, nes smulkus verslas balansuoja ant kritinės išgyvenimo ribos. „Jeigu prieš kelis metus daugiau kaip 50 proc. smulkių verslininkų dirbo mažmeninėje prekyboje, tai dabar jie yra išstumti didžiųjų tinklų, o jų bandymą išgyventi galime vertinti kaip desperatišką bandymą skęstančiam griebtis šiaudo. Kol kas nėra aiškios valstybės politikos, kaip padėti šiems žmonėms“, - akcentuoja L. Mogenienė.

Pagal mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, kuriuose yra įtvirtinta “piktnaudžiavimo” sąvoka ir suteikti neriboti įgaliojimai mokesčių administratoriui, nuo 2002 m. verslininkai nebegali pasinaudoti legaliomis priemonėmis, kad sumažintų mokesčių dydį ar atidėtų jų sumokėjimą, nes visa tai gali būti laikoma piktnaudžiavimu. Mokesčių inspektorius turi teisę perskaičiuoti sandorį, jeigu šis jam pasirodys neatitinkantis rinkos sąlygų ir “atkurti iškreiptas arba slepiamas aplinkybes”. A. Mackevičiaus teigimu, šio įstatymo pataisų veikimas sukels naują verslo įmonių žlugimo bangą, įvels įmones į teisminius procesus ir neabejotinai sudarys sąlygas korupcijai.

 Šiuo metu vienas iš Smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos reikalavimų yra sudaryti verslą kontroliuojančių institucijų registrą, kuris būtų pateiktas internete ir atspausdintas „Valstybės žiniose“, kad matytųsi visų kontroliuojančių institucijų teisės, pareigos, atsakingi pareigūnai. „Jeigu turėtume šį registrą, tuomet būtų akivaizdu, kas ką dubliuoja, ar jų funkcijos logiškos, kokiais resursais disponuojama. Pasiekėme, kad būtų priimtas Vyriausybės nutarimas ir sudaryta darbo grupė, kuri šių metų balandžio mėn. turėjo pateikti išvadas dėl tokio registro tikslingumo. Kol kas ši darbo grupė jokių išvadų nepateikė“, - teigia L. Mogenienė.

Priėmus LR pelno mokesčio įstatymą ir panaikinus investicijų apmokestinimo lengvatą labai pabloginta smulkių įmonių finansinė padėtis, atimamos lėšos  įmonių plėtimui ir modernizacijai. Iki 2002 m. smulki įmonė mokėjo 13 proc. pelno mokestį, o jos investicijos buvo apmokestintos nuliniu tarifu. Nuo 2002 m. smulki įmonė moka 15 proc. pelno mokestį ir netenka investicijų apmokestinimo lengvatos. Verslo įmonių veiklą ypatingai apsunkina  naujoji Avansinio pelno  mokesčio mokėjimo tvarka, kurioje nebeliko APM  mokėjimo pagal faktinius įmonės mokestinio laikotarpio rezultatus ir, net patirdama nuostolius, įmonė privalės APM mokėti neatsižvelgiant į realią padėtį. Pelno mokestis mokamas avansu, nežinant ar įmonė turės pelno, ar neturės.