Straipsniai spaudoje

2010 05 29 valstietis.lt: Moksleivių vasara – ant pliko asfalto

Moksleivių vasara – ant pliko asfalto

VL žurnalistė Vida Tavorienė

 2010-05-29

 Įdarbinti jaunimą neskatina ir darbdaviams nepalankūs moksleivių darbą reglamentuojantys įstatymai. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Dosniai dalijanti tūkstantinius priedus prie valdininkų algų valdžia moksleivių vasaros užimtumo programoms valstybės biudžete pinigų nerado. Švietimo specialistai tvirtina, kad šiemet jų galimybės organizuoti vaikų ir jaunimo poilsį yra minimalios. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tam neskyrė nė cento, o į skolas įklimpusios savivaldybės sumažino finansavimą. Moksleiviams beveik neliko šansų ir įsidarbinti.

Ravėti daržų nenori
„Greičiausiai patys privalėsime eiti nemokamų atostogų, ką jau kalbėti apie moksleivių įdarbinimą. Kai bendrovei reikia sumokėti mokesčių beveik daugiau nei gauname pajamų, išgyventi darosi vis sunkiau“, – VL tvirtino sezoniniams darbams papildomai darbo rankų reikalaujančios UAB „Dembavos medelynas“ direktorė Vitalija Kuliešienė.

Moksleivių šiemet įdarbinti neplanuoja ir prekybos tinklas „Maxima LT“. „Pernai per visą vasarą buvome įdarbinę vos 10 moksleivių, bet šiais metais to nedarysime. Rinkoje yra daug kvalifikuotų specialistų, kurie nori dirbti vasarą pagal terminuotas sutartis. Jaunuolių daugiau įdarbindavome vartojimo pakilimo laikais, kai stigo darbuotojų“, – VL aiškino „Maximos LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas teigė, kad sunkmetis neuždaro kelių aktyviems ir motyvuotiems jaunuoliams. „Suprantama, dabar įmonės optimizuoja visas išlaidas, taip pat ir žmogiškiesiems ištekliams. Tačiau, jei moksleivis ar studentas turi interesą dirbti įmonėje, yra pasiryžęs mokytis, siekti karjeros, jis gali rasti vietą“, – samprotavo A.Stulpinas.

Moksleiviams ravėti daržoves ir prieskoninius augalus galėtų pasiūlyti ekologinio ūkio savininkė iš Ukmergės rajono Laima Stragienė. Tačiau moteris tvirtino jau turinti liūdnos patirties. „Buvo kartą atvažiavusios mergaitės iš miesto, tai ir dienos neištvėrė. Jei būtų ravėtojų, galėčiau 15 ha daržovių ir prieskoninių augalų auginti – paklausa tikrai yra. Bet jaunimas nelabai nori tokių darbų“, – tvirtino ūkininkė.

Moksleivių nepageidauja
Pasak Šiaulių darbo biržos Jaunimo darbo centro konsultantės Jolantos Bagdonavičienės, darbdaviai neteikia vilčių moksleiviams, norintiems padirbėti vasarą. Pernai, vykdant akciją „Moksleivis nori dirbti“, 14 Šiaulių regiono darbdavių siūlė 57 darbo vietas mokyklinio amžiaus jaunimui, sulaukusiam 16 metų.

O 2008 metais tokių darbo vietų jiems buvo net 300. Moksleiviai dalijo skrajutes, platino laikraščius, dirbo pardavėjais, pagalbiniais darbininkais virtuvėje, statybose, baldų pramonėje, rinko akmenis laukuose, skynė uogas ir kt.

„Šiemet galime sulaukti pasiūlymų tik skinti braškes. Paprastai du ūkininkai sezono metu įdarbina norinčiuosius. Pernai jiems reikėjo 10 skynėjų, gal ir šiemet tiek reikės“, – svarstė J.Bagdonavičienė.

Šiaulių darbo biržos Jaunimo darbo centro konsultantė pastebėjo, kad šiemet ir moksleiviai ne taip aktyviai teiraujasi darbo. „Pernai tokiu metu per dieną ateidavo po 20 ar 30 moksleivių, o dabar – tik vienas kitas. Jie žino situaciją darbo rinkoje ir, matyt, nesitiki jo gauti. Darbo vaikams telefonu teiraujasi ir jų tėvai“, – sakė J.Bagdonavičienė.

Pasiūlymų mokyklinio amžiaus jaunimui neturi ir Panevėžio darbo birža. Anot darbo biržos Registravimo ir informavimo skyriaus vedėjos Skirmantės Danylienės, nuslopęs ir pačių moksleivių domėjimasis įsidarbinimo galimybėmis.

Paskatintų lengvatos
R.Saulytė pastebėjo, kad įdarbinti jaunimą neskatina ir darbdaviams nepalankūs moksleivių darbą reglamentuojantys įstatymai.
„Daugybės darbų jaunuoliai negali dirbti, darbo laikas ribojamas, juos reikia prižiūrėti, mokyti. Paprasčiau ir lengviau pasirinkti kvalifikuotą specia listą, kurių dabar netrūksta“, – aiškino „Maximos LT“ atstovė.

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika VL tvirtino, kad įdarbinant moksleivius reikėtų lankstesnių darbo jėgą apmokestinančių įstatymų. „Jei moksleivius įdarbinę darbdaviai nemokėtų „Sodros“ mokesčių, jaunimas darbo rinkoje turėtų pranašumų. Tai būtų logiška, nes moksleiviai ir studentai turi socialinio draudimo krepšelį. Įdarbinus jie gauna dvigubą krepšelį, nors pasinaudoti gali tik vienu“, – samprotavo G.Romeika.

Ūkininkė L.Stragienė mano, kad valstybė skatina nedarbą, o visokios pašalpos išpaikina žmones. „Kai kam geriau eiti į darbo biržą, nei paravėti laukuose. Tegul valstybė moka žmogui 300 litų, aš tiek pat pridėsiu – tegu dirba ir užsidirba“, – tobulinti pašalpų mokėjimo tvarką siūlo ekologinio ūkio savininkė.

Iš valstybės biudžeto – nulis
Šiemet stipriai sumenko ir švietimo sistemos galimybės organizuoti turiningą moksleivių vasaros poilsį. Iš valstybės biudžeto tam neskirta nė lito. Pernai įvairioms vaikų ir jaunimo poilsio programoms iš valstybės biudžeto buvo panaudotas 1 mln. litų.

Šiais metais stacionarias vaikų poilsio stovyklas turėtų gelbėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Stovyklas turėtų pasiekti apie 1 mln. litų paramos lėšų.
Nuo vaikų vasaros poilsio organizavimo nenusigręžė savivaldybės, tačiau ir jos sumažino fi nansavimą.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės vyriausiojo ugdymo įstaigų specialisto Vlado Taučiaus, moksleivių socializacijos programoms lėšos skirtos tik iš savivaldybės biudžeto – 99 tūkst. litų (19 tūkst. litų mažiau nei pernai). 2009-aisiais, be didesnio savivaldybės fi nansavimo, Panevėžio moksleivių poilsiui 143 tūkst. litų skyrė ŠMM. Užpernai ŠMM lėšos šiam tikslui buvo daugiau nei dvigubai didesnės.

„Konkursui buvo pateiktos 53 programos, iš kurių fi nansuotos 39. 150 vaikų, sumokėdami tik 50 litų, ilsėsis keturiose stacionariose vasaros stovyk lose. Kiti programų dalyviai lankys dieninio tipo stovyklas mieste“, – aiškino V.Taučius.

Tik 10 tūkst. litų vaikų vasaros poilsio programoms įgyvendinti turi Panevėžio rajono švietimo specialistai. Kiek daugiau – 16 tūkst. litų – šioms reikmėms skyrė Rokiškio rajono savivaldybė. „Šiemet galimybės nedidelės, nes ministerija neskyrė lėšų. Iš savivaldybės fi nansavimo bus paremtos dieninės stovyklos.
Šiemet pirmą kartą rajone bus organizuota ir stacionari stovykla. Ją Žiobiškio kaime uždarytos mokyklos pastate rengs Rokiškio jaunimo centras“, – sakė Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Elmonienė.

„Finansavimas sumažėjo dviem trečdaliais. Dar nežinome sprendimo dėl ES struktūrinės paramos skyrimo. Mažėja ir moksleivių, kurie galėtų sumokėti visą stovyklavimo kainą. Dešimt dienų mūsų stovykloje kainuoja 450 litų“, – teigė Panevėžio rajone įsikūrusios „Vaikystės šilelio“ stovyklos vadovė Daiva Arelytė.

Stacionarioms stovykloms padės ES
Aušra Birietienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė
Valstybės biudžeto lėšomis šiemet mes negalime fi nansuoti turiningo moksleivių vasaros poilsio programų (pernai tam buvo skirta per 1 mln. litų, užpernai – apie 2 mln. litų). Tokia yra ekonominė situacija. Tačiau ŠMM surado galimybę panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Kaip tik šiuo metu vyksta atviras konkursas stacionarių vasaros poilsio stovyklų paslaugoms pirkti. Tam skirtas 1 mln. litų, tokia pat suma planuojama ir kitais metais. Reikia pasidžiaugti, kad net 38 savivaldybės per sunkmetį rado lėšų fi nansuoti vaikų vasaros poilsį.

Darbo pasiūlymų jaunimui nėra
Birutė Balynienė, Lietuvos darbo biržos viešųjų ryšių specialistė
Sunkmečiu jaunimui įsidarbinti vasarą galimybių nėra. Nebent kažkiek gali būti kurortuose. Nedarbas didelis, todėl darbdaviai gali pasirinkti kvalifi kuotus darbuotojus. Taip jau buvo ir pernai. Iki krizės po keletą tūkstančių jaunuolių trumpai padirbėdavo vasarą. Dabar nežinia, kada vėl bus tokios galimybės.