Straipsniai spaudoje

2010 06 01 Verslo žinios: Kaunas pro debesis žvalgosi pragiedrulių

Kaunas pro debesis žvalgosi pragiedrulių

Kauno regiono smulkųjį ir vidutinį verslą sukaustęs sunkmetis nesitraukia. Nors tam tikruose sektoriuose optimizmo daugėja, bendras fonas išlieka niūrokas.

 Atsitiesti neleidžia apyvartinių lėšų trūkumas, kylantys mokesčiai, brangstantys energijos ištekliai ir nedarbas.
„Pasirodė šviesesnių tendencijų, bet jos dar labai trapios. Apie atsigavimą kalbos nėra, šie metai Kauno
regionui, kaip ir visai šaliai, dar bus sunkūs“, – sako Alfonsas Gicevičius, „Danske“ banko Kauno skyriaus
vadovas.
Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Kauno regione sudaro 99% visų veikiančių ūkio subjektų.
Daugiausia regiono SVV įmonių verčiasi prekyba (4.642) . Taip pat nemažai jų dirba nekilnojamojo turto,
nuomos sektoriuje (2.468), apdirbamosios gamybos (1.594) ir statybos (1.345) srityse.
Statistika liudija, kad sunkmetis šiame regione pasišvaistė dalgiu. Per 2009 m. realiai veikiančių SVV
įmonių skaičius sumažėjo 276-iomis. 2010 m. pradžioje regione iš viso veikė 13.009 SVV įmonės.
Ypač smarkiai praretėjo statybos įmonių gretos – jų skaičius per metus sumenko 44 bendrovėmis. Nekilnojamojo
turto ir nuomos SVV bendrovių pamažėjo 41-a, apdirbamosios gamybos – 40-čia. Didmeninės ir mažmeninės
prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių gretos praretėjo 39-iomis,
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 22.
Tiesa, kai kuriose srityse įmonių skaičius išaugo. Štai informacijos ir ryšių įmonių per metus padaugėjo
13-a, elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo bendrovių – 12-a, finansinės ir draudimo veiklos –
6-iomis, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 2.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, Kauno apskrityje balandžio 1 d. darbo neturėjo 12,8% darbingo amžiaus
žmonių. Tai kiek geresnis rodiklis nei Lietuvos vidurkis (14,3%). Tačiau nedarbas toliau auga. Šiemet kovą
darbo neturėjo 12,6% darbingo amžiaus apskrities gyventojų, o balandžio 1 d. – jau 12,8%. Aukščiausias
nedarbas – Jonavos ir Raseinių savivaldybėse (14,8% ir 14,3%), žemiausias – Birštono (10,3%).

Pirmi spindulėliai
„Dugnas vietomis jau čiuopiamas, bet labai trapus. Viščiukus skaičiuoti bus galima ne anksčiau kaip rudenį“,
– prognozuoja „Danske“ banko atstovas.
Pasak jo, Kaune didžiausią nuosmukį patyrė statybos ir su statybomis susijusios kompanijos, transportininkai.
Tačiau šiame regione nemažai ir gamybos įmonių, o būtent gamybininkai eksportuotojai didesnių sukrėtimų
sunkmečiu išvengė ir jaučiasi geriau.
„Jų nesužlugdė pernai visuose sektoriuose 30–70% kritęs vartojimas. Kauno maisto gamybos, elektronikos
sektoriai, taip pat projektai, susiję su moksliniais tyrimais, sunkmečiui buvo atsparesni ir matyti, kad šiek
tiek atsigauna. Paslaugų sfera irgi nėra visiškai sužlugdyta. Neblogai laikosi ir medicinos paslaugų verslas,
gėrimų pilstytojai. Viešbučių rinka, nors užimtumas kritęs apie 40%, jau stabilizavosi. Tiesa, drabužių
gamybos sektorius toliau sminga“, – vardija p. Gicevičius.
Atsigavimo ženklų jau pasirodė transporto sektoriuje, viena priežasčių – akivaizdžiai praretėjęs dalyvių
skaičius, mat krizės dalis įmonių neatlaikė.
O statybų srityje tęsiasi apmiręs sezonas. Tačiau šiokių tokių pragiedrulių yra. Kaunas, anot p.
Gicevičiaus, visuomet pasižymėjo individualių namų statyba. Čia, skirtingai nei Vilniuje ar Klaipėdoje,
nebuvo statoma tiek daug daugiabučių, todėl užgriuvus krizei neliko ir tiek daug neužbaigtų projektų.
„Daugiabučių rinka Kaune tebemerdi, tačiau šį pavasarį atsirado judesių žemės sklypų, skirtų individualiems
namams statyti, rinkoje. Pajudėjo sklypų prekyba, perkami įstrigę individualių namų kvartalų projektai“, –
pasakoja jis.

Eksportas ir inovacijos
Vytautas Šileikis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, sako, jog, kalbant apie
regiono SVV apskritai, pragiedrulių kol kas sunku įžvelgti. Labai nukentėjo apskrities metalo, baldų, baldų
komponentų srities įmonės. Sunkiai laikosi ir verslai, susiję su statybomis, vežimu.
Tačiau ne viskas taip juoda. Neblogai laikosi Kauno regiono maisto pramonė, IT, farmacijos sektorius.
„Sunkmečiu tvirtai ant kojų stovi tos regiono įmonės, kurios turi platesnę eksporto geografiją, nenuleido
rankų ir diegia inovacijas“, – aiškina jis. Nors eksportas pernai visose šakose krito po 40, 50 ar net 80% –
regione yra įmonių, kurios eksportą padidino.
Sėkmė, anot p. Šileikio, lydi tas maisto sektoriaus įmones, kurios sukūrė naujų, ekologiškų produktų ir su
jais žengė į tarptautines rinkas. Pvz., sveiko maisto srityje dirbanti kauniškė sausų pusryčių, traškučių
gamintoja „Naujasis Nevėžis“ (NV) sugebėjo pernai eksportą padidinti apie 40%.“
VŽ rašė, kad ši įmonė itin daug dėmesio skiria naujovėms. Jos laboratorijoje kuriami, o eksperimentiniame
ceche išbandomi iš esmės nauji produktai, kokių pasaulyje dar niekas negamina. Vienas tokių – grūdai, kurių
skonio savybėms pagerinti nebus naudojami jokie papildomi produktai: nei cukrus, nei druska, nei riebalai.
Per 2 m. NV vien moksliniams tyrimams išnaudojo daugiau kaip 2 mln. Lt.
Naujų rinkų sugebėjo rasti ir inovacijas aktyviai diegianti tekstilės įmonė „Omniteksas“.
„Smulkiajame versle labai daug priklauso nuo vadovų vadybinių gebėjimų, lankstumo. Tie, kas prisitaikė prie
dabartinių sąlygų, gyvena toliau ir ieško naujų galimybių“, – kalba p. Šileikis.

Pipirai valdžiai
Benediktas Siliūnas, Raseinių turizmo ir informacijos centro vadovas, pasakoja, kad Raseiniuose tvirtai ant
kojų stovi stambiausia rajono įmonė – per 250 darbuotojų turinti žuvų perdirbimo UAB „Norvelita“. Ji ruošiasi
plėsti gamybą, atidarys naują cechą, įdarbins naujų darbuotojų. Pagyvėjimo šią vasarą laukiama ir Raseinių
kaimo turizmo sodybose – turistų jos tikisi sulaukti 2% daugiau nei pernai. „Tačiau bendra SVV padėtis
Raseiniuose šiemet prastesnė. Įmonės tebemažina darbuotojų skaičių“, – neslepia jis.
Artūras Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas, pažymi, kad
Kaune lengviau kvėpuoja tie smulkieji verslai, kurie užčiuopė nišą, ko rinkai gali reikėti sunkmečiu. Tačiau
bendra SVV padėtis Kaune, anot jo, prastėja.
„Apie kokį atsigavimą galima kalbėti, kai valdžia blogina verslo sąlygas – keliami mokesčiai, kyla „monopolių
“ kainos – elektros, benzino, dujų. Traukiniai ir lėktuvai kemšasi nuo emigrantų ir tai dar labiau atitolina
verslo atsigavimą“, – piktai rėžia jis.
Anot jo, mokesčių įstatymų pakeitimai tokie gausūs ir neprognozuojami, kad smulkieji verslininkai visai
nuleido rankas, dalis svarsto apie emigraciją. „ Valdžia privalo keisti požiūri į smulkųjį verslą , nes jis
jau nebeturi iš ko mokėti. Tikslus, apie kuriuos kalba Tarptautinis valiutos fondas, būtų galima pasiekti ne
didinant mokesčius, o vien tik sumažinus viešojo sektoriaus išlaidas“, – karštai dėsto p. Mackevičius.
Kad valdžiai laikas skubiai atsigręžti į verslą, įspėja ir Aldona Vėbrienė, Kauno apskrities verslininkų
darbdavių asociacijos vadovė.
„Vykdomas SVV genocidas. Mokesčiai jau nebepakeliami, bankų paskolos SVV nepasiekia, trūksta apyvartinių lėšų
ir verslas nepajėgia pakilti“, – teigia ji.

Verslumas gyvas
Vis dėlto sunkumai neatgrasė kauniečių nuo noro pradėti savo verslą.
„Ryškaus naujų įmonių steigimo sumažėjimo šiemet nepajutome. Ypač aktyvus jaunimas, jis sudaro net 70% į mus
besikreipiančiųjų. Yra gražių pavyzdžių, kai verslo imasi nė 30-ies nesulaukę žmonės“, – pasakoja Donatas
Žiogas, konsultacines paslaugas pradedantiems verslą teikiančios Kauno VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius.
Anot jo, darbą praradusius žmones imtis savo verslo verčia krizė, sumažintos darbo biržos pašalpos.
Populiariausios naujai steigiamo verslo formos Kaune – UAB arba veikla pagal verslo liudijimą.
„Verslumas Kaune gyvas. Naujų įmonių steigimas dar pagyvėtų, jei valdžia labiau skatintų verslumą“, –
įsitikinęs p. Žiogas. Pirmiausia jis ragina valdančiuosius sumažinti įstatinio kapitalo reikalavimą UAB iki
1.000 Lt.
„Be to, jau laikas pradėti dalinti ir seniai žadėtus 6.000 Lt vertės krepšelius kiekvienai naujai įsteigtai
įmonei. Apie juos teiraujasi du iš trijų į mus besikreipiančių verslą norinčių pradėti asmenų“, – netesėtus
pažadus primena p. Žiogas.
Taip pat jis ragina peržiūrėti individualios veiklos bei individualiųjų įmonių mokestinę bazę, nes dabar
šioms verslo formoms taikomi mokesčiai neracionalūs.
„Štai užsiimant individualia veikla, mūsų skaičiavimais, net 50% nuo pelno reikia sumokėti valstybei.
Asmeniui, kuris pats save įdarbina, tai per didelė našta“, – kalba jis.
Šiemet aktyviau imasi nuosavo smulkiojo verslo ir darbo netekę raseiniškiai – verslo liudijimų Raseiniuose
šiemet išduota 30% daugiau.