Straipsniai spaudoje

2011 04 19 Lietuvos rytas: Verslininkai drumsčia bankininkų ramybę

Marius Jokūbaitis ("Lietuvos rytas")
2011-04-19 07:21

Kai kurie mūsų šalies degalų prekeiviai jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą: juos piktina tai, kad bankai Lietuvoje ima pernelyg daug už atsiskaitymą kortelėmis. Nepatenkinti ir kiti prekybininkai.

„Tegul visi vairuotojai, atsiskaitantys kortele, žino, kad 7 centai nuo benzino litro keliauja į banko kišenę”, – „Lietuvos rytui” teigė vienas degalų prekybos atstovas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų viešinama.

Už tai, kad klientai patogiai atsiskaitytų kortele, prekybininkai bankams moka 1–3 proc. pirkinio sumos. Verslininkams tenka atseikėti ir ryšių bendrovėms už sujungimą.

Kilti į kovą verslininkus įkvėpė Latvijos konkurencijos tarybos skirta bauda kaimyninėje šalyje veikiantiems bankams.

Piktina skirtingi mokesčiai

Verslininkus piktina, kad mokesčiai už atsiskaitymą kortelėmis, anot jų, yra kone dvigubai didesni nei Latvijoje.

Jų manymu, neteisinga, kad Baltijos šalyse veikiantys tie patys bankai lietuviams, latviams ir estams taiko skirtingus mokesčius už atsiskaitymą kortele.

Degalinių tinklai ir prekybos centrai bankams už atsiskaitymą moka apie 1 proc. pirkinio sumos. Smulkesni verslininkai, mažų parduotuvių savininkai – net apie 2–2,5 proc.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Mariaus Busilo duomenimis, Latvijoje prekybininkai bankams moka 0,6 proc. kortele mokamos sumos. Panašiai ir Estijoje.

Nepaisant to, Latvijos konkurencijos prievaizdai nubaudė 22 šioje šalyje veikiančius komercinius bankus už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių bei bankomatų komisinių mokesčių ir tarifų.

„Mūsiškiai prekybininkai nesikreipė į Konkurencijos tarybą. Su bankais bandome savarankiškai derėtis dėl mažesnių įkainių”, – teigė M.Busilas.

Jis spėja, kad dėl didelių bankų įkainių Lietuvoje mokėjimo kortelių skaitytuvai nėra taip paplitę kaip Latvijoje ir Estijoje. Mat smulkesniems prekybininkams paprasčiausiai neapsimoka juos turėti.

Kortelės nuostolingos

Šešias parduotuves Raudondvaryje, Kauno rajone, turintis verslininkas Artūras Mackevičius pirkėjams kortele leidžia atsiskaityti tik tada, kai jie perka ne mažiau kaip už 10 litų.

„Kitaip aš ne tik negausiu pelno, bet ir patirsiu nuostolių”, – teigė A.Mackevičius. Už du skaitytuvus dviejose mažose parduotuvėse jis bankui sumoka apie 1500 litų per mėnesį.

Verslininkas apskaičiavo, kad parduodant prekę už litą pirkėjui su kortele, bankui ir ryšių bendrovėms tektų atiduoti 47 centus.

Parduodamas už grynuosius jis uždirbtų 20 centų. Pardavęs už 20 litų, verslininkas bankui atiduoda 4 proc., jei pirkėjas moka kortele.

„Įkainiai už naudojimąsi kortelių skaitytuvais yra klaikūs”, – įsitikinęs parduotuvėms ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijai vadovaujantis A.Mackevičius.

Jį taip pat stebina tai, kad tie patys bankai Baltijos šalims taiko labai skirtingus įkainius.

Bando spausti bankus

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nesutinka, kad mūsų šalyje veikiantys bankai taiko didesnius įkainius nei kaimyninės šalys.

Jo teigimu, 2009 metais Europos Komisijos atliktas įkainių tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje jie net mažesni nei Latvijoje.

„Lyginti Baltijos šalių įkainius sudėtinga.

Pavyzdžiui, Latvijoje kortelių skaitytuvus perka patys prekybininkai, pas mus – bankai. Tad padėtis yra skirtinga”, – kalbėjo S.Kropas.

Asociacijos vadovas įsitikinęs, kad baigiantis krizei verslininkai nusprendė šitaip paspausti bankus.

„Kitos versijos aš nematau”, – sakė S.Kropas.

Paprašė sutarčių?

Lietuvos konkurencijos taryba teigia stebinti padėtį šalyje ir jau bendradarbiaujanti su kolegomis Latvijoje.

Tačiau ji kažkodėl vengia bet kokių komentarų šia tema. Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė atsisakė atskleisti, ar specialistai jau pradėjo tyrimą dėl įkainių, ar dar tik ruošiasi tai daryti.

„Padėtį stebime, tačiau nieko nekomentuojame šiuo klausimu”, – sakė P.Kvietkauskienė.

Neoficialiomis žiniomis, Konkurencijos taryba pasiskundusių degalų pardavėjų paprašė atsiųsti sutartis su bankais. Tačiau jie dvejoja atskleisti konfidencialias verslo sutartis.

Latvijos bankams – kirtis

* Latvijoje veikiantys komerciniai bankai neleistinai susitarė dėl įkainių, todėl jie bus nubausti 5,5 mln. latų (27 mln. litų) bauda. Taip neseniai nusprendė šios šalies Konkurencijos taryba.

* 22 bankams ir jų filialams skirtos skirtingos baudos. Skaudžiausiai konkurencijos prievaizdai kirto bankams „Swedbank” (2,83 mln. latų), „Citadele” (1,22 mln. latų) ir SEB (0,55 mln. latų).

* Skelbiama, kad bankai susitarė apmokestinti operacijas mokėjimo kortelėmis ir naudojimąsi bankomatais. Neleistini susitarimai fiksuoti nuo 2002 m. gruodžio 1-osios iki šių metų sausio 7 dienos.

* „Bankų susitarimas iškraipė konkurenciją ir pakenkė prekiautojams, kurie priima mokėjimą kortele, bei vartotojams”, – skelbiama Latvijos konkurencijos tarybos pranešime.

* Tyrimo metu rinkos prievaizdai išsiaiškino, kad prekybininkams taikomi bankų mokesčiai buvo tiesiogiai susieti su tarpbankinių atsiskaitymų dydžiu.

* Be to, bankų komisiniai mokesčiai nesikeitė, kai kito padėtis rinkoje, įkainiai nemažėjo ir tada, kai atsiskaitymų kortelėmis padaugėjo.